Labas, tariu nuo savęs - Atėnės.
Turbūt savęs pristatyti nereikia, bet visgi, jeigu nežinai, taip jau gyvenimas sudėstė, jog esu karo deivė. O žinai, ką darome, kai laimime mūšius?
Švenčiame!
Laikai kiek pasikeitė. Bet mūšiai išliko. Dažniausiai kariaujame su savimi, viduje, kartais su draugais ir mylimaisiais. Tik šių dienų vidinių mūšių, norėčiau, kad niekas nelaimėtų. O Švęstumėme tada, kai vėl susikimbame rankomis, apsikabiname, pabučiuojame ir po pykčių keliant vyno taurę žadiname aistras.